Kas yra osteopatija?

„Gydytojo tikslas – atrasti sveikatą. Ligą gali atrasti bet kas.“ A.T. Still- osteopatijos įkūrėjas.

Osteopatija žiūri į žmogų kaip į vientisą struktūrą bei visumą, susidedančią iš įvairių tarpusavyje susijusių organizmo sistemų: kaulų, raumenų, nervų, kraujotakos. Traumos ar ligos pažeidžia, išbalansuoja ar sutrikdo žmogaus kūną, jo organų ar sistemų funkcionavimą, atsiranda skausmingos vietos, kaip kompensacija traumai. Taikant osteopatijos gydymo metodą, gydoma ne viena konkreti sistema ar pažeidimas, o dirbama su visu kūnu. Remiantis kūno anatomijos, fiziologijos ir biomechanikos žiniomis, osteopatai gali surasti pirminę priežastį, įvertinti kūno kompensacijas, įtampas ir kūno asimetrijas bei pirminio skausmo lokaciją.

Žmogaus kūnas funkcionuoja visų sistemų atžvilgiu ir jei pakinta viena sistema, pavyzdžiui, įvykus traumai, užsitęsia raumenų įtampa, keičiasi tos kūno dalies kraujotaka ir raumenų tonusas, pakinta sąnario amplitudė, keičiasi kūno laikysena, ėjimo įgūdžiai, atsiranda įtampa, skausmas ir kūno raumenų kompensacija visai kitoje vietoje. Kurį laiką kūnas ir gyvena adaptavęsis prie esamos įtampos ar skausmo, bet po laiko kūnas persitempia, pervargsta, raumenų įtampa perauga į lėtinį skausmą, kurio paprastai neveikia vaistai, ir žmogus dažnai pasimeta, nes skauda nebe traumos vietą, o visai kitą vietą – juosmenį, kelį arba kaklą. Osteopato užduotis – ištestuoti, rasti ir gydyti pirminę skausmo priežastį, dėl ko kūnas negali kokybiškai funkcionuoti.

Osteopatijos gydymo metodai

Osteopatas į savo pacientą žiūri kaip į sistemos ir kūno struktūros visumą. Jis tiria paciento kūną ir daugybę jo funkcijų, jis tiria testuodamas, palpuodamas, prašo atlikti tam tikrą judesį, tam, kad galėtų rasti pirminę kūno skausmo ar disfunkcijos priežastį.

Osteopatinį gydymą patiriantys klientai pastebi, kad veikiant visiškai nesusijusias su disfunkcija kūno dalis, ima keistis kūno pojūčiai bendrai ar disfunkcijos vietoje, išnyksta tempimas ar skausmas, ima keistis kvėpavimo ir širdies dažnis, pobūdis, kokybė, kitos organų ar audinių funkcijos. Yra išskiriamos kelios osteopatijos gydymo metodikos, kurias parenka pats gydytojas osteopatas, kurį taikyti pacientui vizito metu.

Struktūrinė osteopatija – tai artikuliacinių, raumenų energijos ir kitų technikų pagalba veikiamas stuburas, sąnariai, raumenys, raiščiai ir fascijos. Tai puiki alternatyva chirurginiam stuburo ligų gydymui, kitaip vadinama manualinė gydymo terapija. Šiuo metodu galima padėti esant nugaros skausmams, sąnarių uždegimams, sausgyslių patempimams, kaklo skausmams, nuolatiniams kūno skausmams, operacijų ar traumų pasekmėms, sąaugoms, stuburo, sąnarių ir raumenų sistemos susirgimams, tarpšonkaulinėms neuralgijoms, neuropatijoms, virškinimo problemoms, fascijų elastingumo ir funkcijų sutrikimams.

Kraniosakralinė osteopatija – tai kaukolės-kryžkaulio technikos, taikomos esant įtampos galvos skausmams, atstatant kaukolės smegenų nervų funkcijas. Efektyvios esant migrenai, chroniško nuovargio sindromui, vidinei įtampai, neurozėms, nerimui, miego sutrikimams, depresijai, stresui, psichinei įtampai, emocinio balanso sutrikimams. Šios technikos taikomos kūdikiams ir vaikams, nes efektyviai šalina gimdymo traumų pasekmes, taip pat esant vaikų peršalimo, virškinimo ir nervų sistemos ligoms, atstatant sąkandį, stuburo iškrypimą. Papildoma pagalba esant epilepsijai, cerebriniam paralyžiui, autizmui.

Visceralinė osteopatija – tai vidaus organų osteopatija, veikiant organus per krūtinės ląstą ar pilvo sieną tiesioginėmis ar netiesioginėmis technikomis. Jų pagalba galima normalizuoti vidaus organų būklę ir funkcijas, atstatyti organų mobilumą. Poveikis efektyvus esant plaučių ligoms, bronchinei astmai, virškinimo organų ligoms, taip pat žarnyno spazmams, vidurių užkietėjimamsir kt. Veiksminga pagalba esant nevaisingumui, menstruacijų ciklo sutrikimams, lėtinių gimdos ir jos priedų uždegimams, kiaušintakių nepraeinamumui, kitiems ginekologiniams ar vidaus organų susirgimams, pooperacinių sąaugų šalinimui, randų elastingumo didinimui.

Osteopatas yra universalus gydytojas, o ne siauras specialistas. Tiesą sakant, nėra osteopatų, besispecializuojančių vienoje ar kitoje srityje ar gydymo technikoje, nes pati osteopatija remiasi viso paciento ištyrimu ir gydymu. Žinoma, konkrečiu atveju, jei paciento sprendžiama problema negali būti išspręsti osteopatijos pagalba, specialistas patars pacientui kreiptis į tikslingą gydytoją specialistą. Tikslingas, įvairių gydymo taktikų pasirinkimas daro osteopato darbą individualiu ir unikaliu. Dažnai jau po pirmos procedūros pacientas jaučia palengvėjimą ir pradeda kelionę sveikesnio ir mobilesnio kūno link.